užriesti

užriẽsti, užriẽčia (ùžriečia), ùžrietė 1. tr. R39, N užsukti, užvynioti ant veleno (metmenis): Užriečiu audeklą SD171. | refl. tr.: Ant veleno užsirietì tuos visus verpalus i veri: pirmiau į nytis, paskui į skietą LKT192(Snt). 2. tr. K apsukti. | refl.: Krisdama gyvatė ant kaklo jam užsirietė, prašneko balsu žmogaus DS321(Stak). Užsirietęs jam ant kaklo žaltys LMD(Sln). 3. tr. N garbanoti, raityti: Ažuriečiu plaukus SD88. 4. tr. DŽ padaryti lenktą, užlenkti: Šakės galą ùžriečiau par daug J. Užriẽsti vinį, kablį NdŽ. Plūgo rankos ažùriestos, nenaravus Ds. Dantys kiaunės ilgi, ažriestì, kaip kabliai Antz. Tada pažalius [linus] nuraunam pėdais dideliais, nušukuojam šukom užriestõm LKT134(Rk). Plikas, ūsai tie ilgi, užriestì į šonus – i ko tu už tokio eitum! Jrb. Ūsai susukti, aukštyn užriestì Trš. Kad drykstelė kančiuku, net uodegą [kumelė] ažùriet TDrIV297(Prng). Kaip ažùrietė uodegą kaip krapylą, kad ėmė prunkšt arklys, kad ėmė šnirpt! Ob. Kap gyliai, šiltis, uodegą žùrietė ir skrenda [jautis namo] Rod. Negalėjo suprasti, kas do liga [paršui]: uodegą užriẽtęs, laigo, kaip reik ėsti – dantis sukandęs, skystimą gera LKT79(Pln). Seselės supynė, seselės ùžrietė ma[n] glotnus kaspinėlius ant gelsvųjų kaselių JV685. ^ Jeigu viena karvė uodegą ažriečia, tai tuoj ir visos LTR(Km). Kas šuniui uodegą užriestų, jei pats neužsiriestų Gdž. Pagirk katę – užriẽs uodegą Dbk. Atvažiuoja rožytė, užrietus nosytę (rogės) LTR(Ldvn). Atbėga kipšytis, užrietęs nosytę (rogės) Ml. Laksto senelė užriesta kojele (pačiūžos) LTR(Sl). | refl.: Šauniai užsirietę Gabriūno ūsai nulėpo J.Avyž. Kai aš be dantų, barza atsikišus, užsiriẽtus Vdk. Užsiriẽtęs kaip zelzino uodega Škn. Karvės ragai ažusriẽtę šalysnan Dv. Sulijo, [palto] palos ažsìrietė Klt. Aš norėjau išlygyti, kad tie kraštai būt neužsiriẽtę Vdžg. Plūksna ažsiriẽtus laikrodžio, gal i rodo blogai Klt. Nulupto medžio žievė užsìrieta Tl. Guli kūlys šiaudų, teip sudžiūvęs, kad net varpos užsirietę aukštyn BsPIV37. Daigo šaknis įleidžiama į padarytą skylę taip, kad šaknis neužsiriestų J.Krišč. Žmonių daugybės – eilos užsiriẽtusios Krš. ^ Ėdžiau tai ėdžiau: pilvas iki nosiai užsìrietė Kt. Tiek priganė ožį, kad ožio net šonai užsirietė LTR(Lp). ║ atlošti, užkelti, užversti: Galvas ažriẽtę, dabo[jo]m araplanų (lėktuvų) Dglš. Kurgi mėži, ažrietęs galvą Ktk. Eina, užrietęs galvą, ir nieko po kojų nemato Rmš. Eina, galvą užriẽtęs, kap eržilas Vlkv. Šokste lig dienai, o ryt, barzdas užriẽtę, miegoste! LKT346(Klt). Karvė, ažriẽtus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sukas! Ob. Žalktys ažriẽčia galvą kaip žąsinas Ob. Tas bernas pasijungė ožį ir aria, o tas ožys rėkia, galvą užrietęs BsPIV292. ^ Eina, galvą užrietęs, lyg danguj skylę pamatęs KrvP(Šk). 5. tr. atlenkti kraštus, atraitoti: Užriesta kepurė N. | refl.: Jei drabužio padalkos užsirietusios, tai būsi girtas LTR(Rs). Kunigas suknelę ažsìrietė i bažnyčion nusiskubino Dglš. 6. tr. apsupti, apjuosti: Dvaro laukais ùžrietė mūsų laukus, t. y. užsiautė J. 7. tr. vešliai augant, užkloti: Užžels beržai kelelius, užries dobilai takelius PrLXVII26. ║ intr. apaugti: Užžels tavo takeliai žolynėliais, užriẽs dobilėliais JD1178. 8. tr. šnek. įveikti, nuginčyti: Anos tu neužriẽsi, kad ana paleis savo burną Šts. 9. tr. šnek. užtikti, užspeisti, nutverti: Jau ka užriẽsu kumet tą vagiušą, tas savo atsiims! Vvr. Aš užriesu velnį trobo[je], tik tu stovėk su šventu [v]andeniu durų tarpe Šts. Šuo yr gudrus, dyku kampe ano neužriẽsi Vvr. 10. intr. šnek. nupasakoti: Gražiai tu čia ùžrietei Kt. 11. intr. šnek. užkąsti: Kur tu dabar privalgysi – ažùrietei kiek, i gana! Vdš.

◊ abú galùs užriẽčia pyksta, aikštijasi: Tik palik vieną [kūdikį], pyks ir abu galus užriečia Rm.

ir ùžriestas kriùkis V.Kudir ir baigta, ir viskas.

kójas (bar̃zdą Al, kakaruškàs, nagàs, rogès) užriẽsti menk. nusibaigti, mirti: Tada pašoksi, kai kakaruškàs užriẽsi Smn. Senis bėgo, bėgo, kol ùžrietė kójas Skdt. Kad ir dideliai mandrus buvo, vis tiek vieną sykį kójas ùžrietė Vvr. Už metų kitų i mas užriẽsim nagàs Lnkv. Nesijuok iš kito, mažu pati pirma rogès užriẽsi Rdm.

nagaĩ užsìrietė mirė: Užsìrietė nagaĩ, i viskas Varn.

nagùs užriẽsti gobšiai griebti: Kuo daugiau turi, tuo labiau užrietę nagus į dalias, pasogas, kraičius rš.

nósį (gálvą) užriẽsti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Eina, užriẽtęs nósį Lp. Jis, užriẽtęs nósį, sėdėtų, ka jis būt tokio mokslo Mžš. Anas nósį ažùrietė, kad tu ir nepasieksi! Ob. Nósę ùžrietė, nebsusišnekėsi Krš. Močikos duktė, ažriẽtus nósį, atsakė: – Aš neturiu kada LKT344(Prng). Pasistatė namą i ùžrietė nósį Erž. Su juo nesusikalbėsi, eina, užriẽtęs gálvą, kaip karalius Jnš.

nósis užsìrietė išpuiko: Ir jai nosis užsiries Ds.

snùkį užriẽsti supykti: Ko vaikštai, snùkį užriẽtus visą dieną? Upt.

úodegą užriẽsti

1. supykti: Úodegą ùžrietė ir į Telšius išvažiavo Krš. Kelis metus dirbo, ir buvo gerai, o dabar dėl kažko ùžrietė úodegą Jnš.

2. pradėti merginėti: Jaunos užsimanė. Pakišo pirmąją po velėna ir užrietė uodegą V.Bub.

úodegą užriẽsti ant nùgaros labai išpuikti: Úodegą net an nùgaros ùžriečia (kai atsiranda merginai kavalierius) Lp.

\ riesti; antriesti; apriesti; atriesti; įriesti; išriesti; nuriesti; pariesti; parsiriesti; perriesti; prasiriesti; pririesti; suriesti; užriesti